Sakytinės kalbos įrašų bazė

 

Šiuolaikinės techninės galimybės leidžia ne tik kaupti kalbos įrašus, padaryti juos lengvai pasiekiamus visiems, bet ir surasti, išgirsti pageidaujamus žodžius. Sakytinės kalbos įrašų bazeikaupti panaudoti dvejopo pobūdžio įrašai. Beveik pusę medžiagos sudaro profesionalių diktorių ir aktorių skaitomi tekstai ir įrašai. Tai radijo ir televizijos laidų, radijo spektaklių, pasakų vaikams įrašų fragmentai. Kita dalis – spontaninės kalbos įrašai, kurie įrašyti būtent šiai bazei. Vieni pašnekovai žinojo, kad jų kalba įrašoma, kiti – ne. Įrašius pokalbį pastarųjų buvo prašoma sutikimo naudoti įrašą.

Bazė kaupta ir pildyta dviem etapais: 2007–2008 ir 2012–2014 m. Medžiagos rengimo metodika šiek tiek keitėsi, bet tie pokyčiai nėra esminiai, pavyzdžiai, 2012–2014 m. įvairūs šalutiniai trukdžiai žymėti viena žyma kaip triukšmas ().

Iš viso bazėje šiuo metu yra 45 val. garsinių įrašų ir juos atitinkančių tekstinių perrašų (anotacijų).

 

Sumanytojai:

Prof. dr. Asta Kazlauskienė	(Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos katedra) El.paštas: a.kazlauskiene@hmf.vdu.lt
Prof. dr. Gailius Raškinis	(Vytauto Didžiojo universiteto Sistemų analizės katedra, Kompiuterinės lingvistikos centras) El.paštas: g.raskinis@if.vdu.lt

Medžiagą rengė:

Doc. dr. Rūta Kazlauskaitė	(Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra)
Doc. dr. Jolanta Vaskelienė	(Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra)
Dr. Sigita Dereškevičiūtė	(Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos katedra)
Diana Česnauskaitė	(Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos katedra)
Neringa Krapikaitė	(Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos katedra)
Agnė Pukevičiūtė	(Lietuvių kalbos institutas)

Idėją realizavo:

Šarūnas Valaškevičius

Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto bakalauras

Dėkojame aktoriams, diktoriams, informantams

 

 

„Sakytinės kalbos įrašų bazės“ rengimą rėmė:

Valstybinis mokslo ir studijų fondas pagal „Lietuvos prioritetinių mokslo krypčių ir eksperimentinės plėtros programos“ projektą „Lietuvių kalbos išlikimas globalizacijos sąlygomis: anotuotas lietuvių kalbos tekstynas (ALKA)“ (sutarties Nr. L-16/2008);

Lietuvos mokslo taryba pagal „Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos“ projektą „Kompleksinis lietuvių kalbos teksto prozodijos tyrimas: intonacija, ritmas ir loginis kirtis“ (sutarties Nr. LIT-5-4)